Kiek reikia atgailauti

„Kiek reikia atgailauti?“

Skaitytojo laiškas ir redakcijos pamąstymai minint 110-ąsias G.J. Rasputino
ir 108-ąsias Caro šeimos nužudymo metines

„Sveiki! Praėjusiais metais Rusijoje išėjo eilinis serialas, skirtas tragiškiems 20-o amžiaus pradžios įvykiams. Pradėjau žiūrėti, bet po ketvirtos serijos mečiau. Rodos ir režisierius yra žinomas, ir aktoriai įžymūs, stengiasi, talentingai vaidina savo vaidmenis; o pagrindinį herojų vaidina aktorius, pripažintas net paties Holivudo. Ir kostiumai, ir apipavidalinimas yra geri. Bet va tik nėra pagrindinio dalyko - tiesos! Valdovas Imperatorius Nikolajus II parodytas bevalis, nedrąsus, mažai ką sprendžiantis valdovas, o apie Valdovę Aleksandrą Fiodorovną paminėta, kad ji psichiškai nenormali. O Grigorijus Rasputinas seriale - valdžios trokštantis hipnotizuotojas, kuriantis politines intrigas ir siūlantis garbingam karininkui paimti kyšį. Štai dėl to ir negalėjau daugiau žiūrėti. Bet juk kažkas tikrai peržiūrės iki pabaigos, ir vėl pakils kliedesių banga apie silpną valdovą ir piktadarį Rasputiną.

Kam tai yra reikalinga? Kieno tai politinis užsakymas? Kam visuomenėje, kurioje pradeda busti Caro šeimos žygdarbio suvokimas ir dešimtys tūkstančių žmonių pagerbia jos narių atminimą kiekvienais metais eidami Kryžiaus žygyje nuo Ganinos duobės iki Jekaterinburgo, vėl mėginti prikelti šmeižikiškas idėjas šventųjų caro šeimos kankinių atžvilgiu?

Leidybos Namai „SiriuS“ išleido kelias knygas apie Caro šeimą (knygos Lietuvoje), daugybė labai įdomios medžiagos yra patalpinta tinklapyje https://за-царя.рф/, kuri nuolatos yra publikuojama socialinių tinklų grupėse. Pirmoji knyga Caro tema - „Atgaila išgelbės Rusiją. Apie Caro šeimą“ pasirodė dar 2013 metais. Ir kiekviena nauja knyga papildydavo mano biblioteką. Taip išeina, 13 metų „Sirius“ planingai ir nuosekliai pasakoja tiesą apie Valdovą ir visą Caro šeimą, mėgindamas perteikti mums vieną pagrindinę mintį: „Žmonės, sužinokite tiesą, suvokite visą tą siaubingą melą ir šmeižtą, atgailaukite dėl baisios piktadarybės - Caro šeimos nužudymo!“

Aš esu sutikęs įvairių žmonių. Vieni gina carą, kaip ir aš, laiko jį nepagrįstai apmeluotu. Kiti sako: „Visa tai yra niekai, ir jūsų caras... (neįgarsinsiu čia jų destruktyvaus slengo)“. Treti pareiškia: „Mes atgailavome. Kiek galima atgailauti?“

Ir į paskutinį klausimą aš atsakyčiau taip: tiek kiek reikia, kad visuomenėje kažkas pajudėtų požiūryje į Valdovą bei jo darbus, kad būtų pripažinti jo žygdarbiai, jo išskirtinis indėlis vystant Rusijos Imperiją. Kad paminklų Valdovui Rusijoje būtų ne 98, kaip dabar, o 998, ir kad jie būtų statomi ne tik prie cerkvių, bet ir bet kurio miesto, bet kurios gyvenvietės aikštėse bei gatvėse. Kad istorijos vadovėliuose nebūtų kukliai nutylimas Imperatoriaus Nikolajaus II vaidmuo tvirtinant ir vystant mūsų Tėvynę, ir kad nebūtų bolševikams priskiriami daugelis nuopelnų projektuose, kurie buvo pradėti Caro režimo metu. Ir kad būtų kuriami teisingi meniniai filmai, keliantys nacijos savimonę Imperatoriškosios šeimos narių pasiaukojančio tarnavimo Rusijai pavyzdžiais.

Štai toks turėtų būti mūsų bendros nuoširdžios atgailos rezultatas. Kurio vis dar nėra.

Tas pats yra ir dėl G.J. Rasputino. Grigorijus Jefimovičius buvo dvasinis Caro šeimos saugotojas. Todėl suinteresuotos jėgos pradžioje apjuodino šventąjį senolį, skleisdamos kvailiausius gandus, spausdindamos laikraščiuose šmeižikiškus straipsnius, netgi sukurdamos antrininkus, o po to jį ir nužudė. Iš esmės, Rasputinas buvo maldininkas, dvasinis šalies skydas. Po senolio nužudymo šalis išsilaikė vos du mėnesius, ir paskutinio Rusijos imperatoriaus šeima taip pat netrukus buvo sunaikinta.

Šiais metais sukanka 110 metų nuo G.J. Rasputino žūties ir 108 metai nuo Caro šeimos nužudymo dienos. Siūlau pagerbti šių šventų žmonių atminimą atkreipiant dėmesį į šią temą. O „Sirius“ žino, kaip geriau tai galima padaryti“.

Jegor Berežnoi

Dėkojame skaitytojui už neabejingą poziciją!

Iš tikrųjų, Imperatoriaus Nikolajaus II, Imperatorienės Aleksandros Fiodorovnos ir G.J. Rasputino diskreditavimas vyksta ir po šiai dienai.

Jeigu įvestume Grigorijaus Rasputino vardą YouTube platformos paieškos laukelyje, pirmose pozicijose atsiranda vaizdo įrašai, sukurti įvairių rašytojų bei tinklaraštininkų, kurie savo YouTube kanaluose surenka milijonines peržiūras, labai įtikinamai ir emocionaliai pasakodami apie „Nikolašką“ ir „pasileidėlį Rasputiną“.

Pavyzdžiui, 2020 m. rašytojo, scenaristo, tinklaraštininko ir verslininko Sergejaus Minajevo išleistą vaizdo įrašą pažiūrėjo virš 6 milijonų žmonių, iš kurių 95 tūkstančiai paspaudė patiktukus. Rašytojas pasakoja labai įtraukiai ir, rodos, stengiasi, kaip rašoma komentaruose, „neužgauti niekieno interesų ir tikėjimo“, tačiau jis nuolatos pateikia įvairias kompromituojančias detales (iš kur jis jas traukia?), įžeidžias ir žeminančias Valdovo bei G.J. Rasputino amžininkų nuomones, per kurias persišviečia lektoriaus požiūris į šias asmenybes. Netgi pateikdamas teigiamas Nikolajaus II savybes, lektorius iš karto priduria riebų „TAČIAU!“, maišydamas tiesą su melu. Ir žiūrovui susidaro vienareikšmiška nuomonė dėl caro silpnumo, dėl jo pusiau mistinio patarėjo suktumo.

Dar viena istorikė, praeityje buvusi nusipelniusi RF mokytoja, o dabar tinklaraštininkė, pripažinta Rusijoje užsienio agentu. Tamara Eidelman 2021 metais taip pat pasakojo apie Grigorijų Rasputiną ir surinko daugiau nei 1,5 mln peržiūrų bei 47 tūkstančių patiktukų. Štai šiame vaizdo įraše iškelti „purvini skalbiniai“, kurių net nesinori minėti, kad neišsipurvintume. Buvusi mokytoja remiasi Felikso Jusupovo memuarais, istorijos mokslų daktaro S. V. Mironenko, žinomo savo požiūriu į „rasputinščiną“, knygomis. Ne taip seniai, jau šiais metais T. Eidelman išleido naują video apie „nelaimingą Nikolajaus ir Aleksandros porą“ - kaip tik prieš jų nužudymo datą. Pakanka peržvelgti to video skyrių pavadinimus, kad įsitikintume, jog šioje paskaitoje ir toliau bus tyčiojamasi iš šventųjų. Išties, užsienio agentas tarnaujantis blogio jėgoms, o dar ir su komanda - visuose socialiniuose tinkluose yra teminiai puslapiai, atidarytos piniginės visomis įmanomomis valiutomis kanalo palaikymui. Iš komentarų galima spręsti, kad žiūrovai priima tai už gryną pinigą.

Yra daugybė ir kitų kanalų, atskleidžiančių visus Caro šeimos ir G.J. Rasputino gyvenimo „užkulisius“, pateikiančius šias iškilias asmenybes visuotinai priimtoje negatyvioje šviesoje ir sukuriantys nesveiką ažiotažą dėl piaro.

Savo šventuosius užstoja tik stačiatikių bažnyčia, bet ir tai joje yra skilimas požiūryje į Nikolajaus II šventumą. O jau apie G.J. Rasputiną net nėra ką ir kalbėti - bažnyčia laiko, kad nėra pagrindo priskirti jį į šventųjų luomą.

* * *

Trylikos metų laikotarpiu Tatjana Nikolajevna Mikušina kelia caro temą, kviesdama skaitytojus ir žiūrovus susivokti bei atgailauti.

Leidybos Namai „SiriuS“ išleido 6 knygas, dalis jų buvo išleistos pakartotinai.

Bendras leidinių ir pakartotinai išleistų leidinių tiražas yra 25,5 tūkstančiai egzempliorių. Tai labai mažai 145 milijonus gyventojų turinčiai Rusijai.

Tatjanos Nikolajevnos interviu „Ar buvo caro šeimos sušaudymas? Kodėl kyla toks klausimas“, kuris eteryje pasirodė prieš 9 metus kanale @TatyanaMickushina, peržiūrėjo 12,5 tūkstančių žmonių.

Vaizdo įrašą „Apie tikėjimą į Dievą ir religiją. Caro šeimos nužudymas - katastrofa Rusijai“ - 4700 žmonių.

Filmą apie G.J. Rasputiną iš ciklo „Palaimintoji Rusija“, pasirodžiusį prieš 2 metus, pamatė 4600 žmonių.

Filmą „G.J. Rasputinas - šventas Rusijos gynėjas“, išleistą prieš metus knygos „Imperatorius Nikolajus II. Mitų atskleidimas-2“ išleidimo proga, pažiūrėjo 1900 žmonių.

Padarykime menkai paguodžiančias išvadas. Kaip matome, per šimtą metų niekas nepasikeitė. Šventųjų ir Dievo Pasiuntinių šmeižimas niekur nedingo. Ir netgi išaugo jo mastai bei platinimo greitis dėl atsiradusio interneto. Ant vienos svarstyklių lėkštelės - daugybė video šmeižiančių šventuosius, kurie turi milijonines peržiūras. Kitoje - video, ginantys šventuosius, kurių peržiūros yra viso labo po kelis tūkstančius.

Apie kokį tiesos suvokimą galima kalbėti, kai yra tokia nelygiavertė padėtis?

Ir visgi kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Taip, pirmieji žingsniai atlikti, bet stūmimasis į priekį vyksta labai lėtai. Todėl svarbu nesustoti, nenuleisti rankų. Mūsų jėgoms yra viską pakeisti.

Vaizdo įraše „Apie caro šeimos nužudymą. T.N. Mikušina“ Tatjana Nikolajevna sako: „Ir kai mes pagaliau suprasime, kokia nuodėmė buvo padaryta, ir nustosime tyčiotis iš šventųjų - tai ir bus tas momentas, kuris leis mums pasukti savo sąmonę į Dieviškąją pusę, širma nuo mūsų akių nukris, ir mes pagaliau pamatysime šviesą tunelio gale“.

Kituose naujienlaiškiuose mes padarysime dar vieną žingsnį tiesos suvokimo link ir papasakosime apie vieną iš labiausiai apmeluotų Rusijos žmonių - Grigorijų Jefimovičių Rasputiną.