Kas tai yra teisinga muzika? 1-a dalis.

Įžanga į temą yra čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/muzika-pats-subtiliausias-poveikio-instrumentas.html

Straipsnio 2-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/kas-tai-yra-teisinga-muzika.-2-a-dalis.html

Straipsnio 3-ią dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/kas-yra-teisinga-muzika.-3-ia-dalis.html

Mūsų sudėtingame sumaišties kupiname pasaulyje, pilname informacinio triukšmo, sudėtinga koncentruotis į tai kas aukščiausia. Pats paprasčiausias būdas palaikyti sąmonę aukštame lygyje - klausyti teisingos muzikos.

Muzika - labai subtilus instrumentas. Ji pakylėja sąmonę geriau nei bet kuri malda. Jos poveikis yra stipresnis nei tapytojų paveikslų ar rašytojų bei poetų kūrinių. Sakoma, kad architektūra - tai sustingusi muzika.

Kad būtume teisingos būsenos, būtinos kūrybai ir bet kuriems kitiems reikalams, reikia klausytis teisingos muzikos nors dukart per dieną. Tai pakylėja klausytojo vibracijas, ir pakylėja vibracijas tos vietos, kurioje jis yra. Kuo daugiau mes klausomės teisingos muzikos, tuo geresnė tampa planetos būklė.

Fizinis planas - tai garsas, vibracija. Pripildydami pasaulį teisingais garsais, mes keičiame jį.

Jeigu žmonės neturi laiko dvasinėms praktikoms arba jie nemoka skaityti maldų ar Rožinių, pakanka tiesiog klausyti teisingos muzikos ryte ir vakare - tai jau savaime palaiko sąmonę aukštumoje.

Tačiau dauguma muzikinių kūrinių, užpildančių informacinę erdvę, nepakylėja sąmonės. Tai liečia ne tik sudraskytus estradinius ritmus, bet ir šiuolaikinį orkestrinį nemirtingos klasikos atlikimą.

Pamėginkime išsiaiškinti, kokią muziką galima vadinti teisinga.

Tatjana Mikušina
Šviesa ir Meilė!

1-a dalis. Nata Lia turi būti suderinta su 432 Hz dažniu


Šiek tiek istorijos ir pamąstymų

Per amžius muzika darėsi vis sudėtingesnė, atsirasdavo nauji muzikiniai instrumentai, gimdavo genialūs kompozitoriai.

Ypatingai greitai vystėsi vakarietiška klasikinė muzika, kurioje keitėsi tonacijos ir tembrai. Neegzistavo vieningas standartizuotas tonacijos aukštumas instrumentų suderinimui - kiekvienas kompozitorius, muzikantas, orkestras derindavo savo instrumentus pagal save.


XVIII amžiuje situacija pasikeitė: vakarų muzikos bendruomenė pirmos oktavos natą „Lia“ (ji žymima A4; A - nata „lia“, o skaičius 4 - pirmos oktavos skaičius) pasirinko kaip standartą instrumentų suderinimui. Visos kitos natos derinamos pagal standartinius matematinius santykius su ja (pav. 1).

Kamertonas buvo išrastas 1711 metais ir leido kalibruoti garso aukštumą. Tačiau kamertonai skambėjo skirtingose tonacijose. Pavyzdžiui, 1740 metų kamertonas, susijęs su Georgo Frydricho Hendelio (1685 - 1759) vardu, suderintas su „Lia“ = 422,5 Hz, o nežinomo kompozitoriaus 1780 metų pavyzdys suderintas su „Lia“ = 409 Hz. O tai yra maždaug ketvirtadaliu tonacijos žemiau. Kamertono aukštumas, kuris 1800 metais priklausė iškiliam vokiečių kompozitoriui Liudvikui van Bethovenui (1770 - 1827), buvo 455,4 Hz, o tai yra puse tono aukščiau. Genialus vokiečių kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756 - 1791) eksperimentavo su skirtingais dažnių standartais, jam priklausė kamertonas, su „lia“ = 421 Hz.

XVIII amžiaus pabaigoje natos A4 diapazonas apsistojo atkarpoje nuo 400 iki 450 Hz.

Reikia pažymėti, kad aukščiau paminėti dažniai nebuvo žinomi to laikmečio muzikantams. Tokia išmatavimai tapo moksliškai tikslūs tik XIX amžiuje, pradedant nuo 1830-ųjų metų, kai dažnis buvo pradėtas matuoti ciklais per sekundę (cps). XX-ame amžiuje šis terminas palaipsniui buvo pakeistas į hercus (Hz), vokiečių fiziko Henricho Herco (1857 - 1894) garbei, kuris pirmasis įrodė elektromagnetinių bangų egzistavimą.

1884 metais italų kompozitorius Džiuzepė Verdi (1813 - 1901), susirūpinęs garso aukščio kilimu, parašė laišką italų vyriausybei. Verdi prašė išlaikyti ankstesnę muzikinę dermę ir 432-ių Hz atramą pirmos oktavos natai „lia“. Jis paaiškino, kad toks derėjimas leidžia operų dainininkams išlaikyti natūralius balso registrus, o taip pat sumažinti rizikas, kurias patirdavo senoviniai instrumentai perderinant juos aukštesniam garso dažniui, nei tas, kuriam jie buvo sukurti. Dabar tokia natūrali dermė su dažniu A4 = 432 Hz vadinama „Verdžio derinimas/Verdžio dermė“, pagal kompozitoriaus pavardę.

Tačiau jau kitais metais konferencijoje, kuri įvyko Vienoje, šis standartas buvo atšauktas. Muzikinė komisija prie Italijos vyriausybės nusprendė, kad visi instrumentai ir orkestrai turi naudoti kamertoną, kuris vibruoja dažniu 440 Hz.

Lentelėje Nr. 1 palyginimui pateikti dažniai, kuriais turi skambėti pirmosios (vidurinės) oktavos natos derinant natas „lia“ su 440 Hz ir 432 Hz.

Čia derėtų paaiškinti, kodėl paskutiniame Lentelės Nr.1 stulpelyje pateikti suapvalinti skaičiai. Tuo tikslu mes apžvelgsime Lentelę Nr. 2.

Pirmoje 2-os lentelės eilutėje nurodyti natų pavadinimai, kur A - nata „lia“, o C - nata „do“ pirmoje oktavoje. Kitoje eilutėje pateikti koeficientai, pagal kuriuos skaičiuojami kitų natų dažniai. Trečioje eilutėje mes matome paskaičiuotas visų natų dažnių reikšmes, jeigu pradedame skaičiuoti nuo 440 Hz. Ketvirtoje eilutėje - jeigu pradėsime skaičiuoti nuo 432 Hz. Tačiau, jeigu pradėtume skaičiuoti ne nuo „lia“ natos, kaip tai buvo daroma prieš tai aptartose eilutėse, o nuo „do“ natos, kurios dažnis 265 Hz (žr. apatinę eilutę), tai mes gausime truputėlį kitokius skaičius. Tada A bus ne 432 Hz, o 430,54 Hz. Todėl 1-oje lentelėje mes pateikėme suapvalintas pirmos oktavos natų reikšmes.

* * *

1910 metais fizikas John C. Deagan, JAV karinio jūrų laivyno tarnautojas, Helmholtzo mokinys, įtikinėjo Amerikos muzikantų federaciją priimti 440 Hz kaip standartą. Kadangi Deagan buvo profesionalas šviesos ir garso teorijoje, į jo nuomonę buvo įsiklausyta.[9]

1926 metais amerikiečių muzikinėje industrijoje įsivyravo šis standartas ir kai kurios kompanijos pradėjo jį taikyti instrumentų gamyboje.

1936 metais Amerikos standartų asociacija rekomendavo pasaulinei muzikinei bendruomenei suderinti A4 su 440 Hz.

Tais pačiais 1936 metais Vokietijoje muzikinis standartas buvo pervestas į 440 Hz. O karinis varpų skambėjimas, kurį suprojektavo John C. Deagan, netrukus buvo panaudotas propagandinėms naujienoms Antrojo Pasaulinio karo metu.

1937 metais Karališkosios draugijos narys seras James Swinburne , inžinierius elektrikas ir pramonininkas, Karališkojoje muzikos asociacijoje skaitė paskaitą „Ideali gama“, kurioje siūlė metodus suderinti gamą „pagal švarias proporcijas“. Kitais metais Swinburne jau atstovavo Didžiosios Britanijos Muzikos asociaciją išankstinėje tarptautinėje konferencijoje, pašvęstoje garso aukštumo standartizavimui. Jis įrodinėjo, kad „apvalų skaičių 440 yra lengviau padalinti į dauginamuosius ir sintezuoti pasitelkiant elektroniką“. Ir jau 1939 metais pagrindinių europietiškų šalių ir JAV delegatai konferencijoje Londone sutiko su Swinburne pozicija ir priėmė 440 Hz standartą.

1955 metais Tarptautinė standartų organizacija (International Organization for Standartization, ISO) priėmė standartą ISO 16, kietai įtvirtinusi etaloninės pirmosios oktavos „lia“ natos dažnį ties 440 Hz žyma. Nata įgavo ženklinimą A440.

Atsiliepdami į priimtą sprendimą, tais pačiais metais apie 23 tūkstančiai muzikantų iš Prancūzijos pasirašė memorandumą, palaikantį Verdės siūlytą 432 Hz dažnį, bet jų kreipimasis buvo ignoruotas.[9]

1988 metais italų operos dainininkai pasiūlė pakeisti kamertoną, skirtą derinti operos teatrų orkestrus, į 432 Hz kamertoną. Tačiau 1989 metais, remiantis 1975 m. europietiškomis direktyvomis, 440 Hz dažnis buvo įteisintas Italijoje jau ir įstatyminėje bazėje.

Tokiu būdu, standartiniu dažniu muzikos instrumentų derinimui visame pasaulyje laikomas pirmosios oktavos natos „lia“ dažnis, kuris lygus 440 Hz.

Tačiau daugelis muzikantų kategoriškai nesutinka su šiuo standartu, tvirtindami, kad 440 Hz dažnis yra nenatūralus.


Užsiduokime sau klausimus

Pagalvokime, kodėl kažkokia asmenų grupė, dėdama didžiules pastangas ir milžiniškas finansines lėšas, taip atkakliai stūmė A4 standartizacijos idėją būtent ties 440 Hz riba.

Kam fizikui John C. Deagan'ui, tarnavusiam JAV kariniame laivyne, įtikinėti amerikiečių muzikantus priimti 440 Hz standartą ir, dar daugiau, kurti specialų karinį varpų skambėjimą?

Pažymėkime, kad kaip tik tuo metu Rokfellerio ir Karnegi fondai pradėjo skirti grantus tam, kad palaikytų melagingą „eugenikos“ mokslą, kurio postulatus, praėjus ketvirčiui amžiaus, atkakliai ir nuosekliai taikė Hitleris, įrodinėdamas arijų rasės pranašumą.

Kam serui Džeimsui Swinburnui, turtingam pramonininkui, bet ne profesionalui muzikoje, taip atkakliai ir planingai pačiu aukščiausiu lygiu (per Karališkąją draugiją, o vėliau britų medijų korporacijos BBC pagrindinėje būstinėje) stumti 440 Hz idėją?

Kodėl nacistinė Vokietija, jau visai prieš pat Antrąjį Pasaulinį karą įvedė 440 Hz standartą? Ir tai padarė ne kas kitas, o Trečiojo Reicho lyderis, propagandos ir masių valdymo karalius - Joseph Gebelsas. Jis yra ciniškos citatos autorius: „Duokite man masines informavimo priemones ir aš iš bet kurios tautos padarysiu kiaulių bandą“. Tam pačiam tikslui Gebelsas panaudojo muziką. Jis suprato, kaip galima panaudoti dažnį, kuris tam tikru būdu veikia žmogaus smegenis, ir tokiu būdu leidžia valdyti dideles žmonių mases.

Laurent Rosenfeld, straipsnio „Kaip nacistai sugriovė muzikinį derinimą“ autorius pažymėjo, kad būtent Radio Berlin, Gebelso ruporas, viso labo prieš tris mėnesius iki karo pradžios, 1939 m. organizavo konferenciją, kad skleistų propagandą apie 440 Hz standartą.

440 Hz standartas buvo įvestas, nepaisant plataus viso pasaulio muzikantų nesutikimo, ir tuo pat metu, kai naftos, chemijos ir farmacijos kompanijos, finansavusios karą, užbaiginėjo pasirengimą Antrajam Pasauliniam karui.

Pagaliau, kodėl JAV valdžia, po to kai 1936 metais buvo priimtas A4 = 440 Hz standartas, taip atkakliai stūmė jį visame pasaulyje, kol jis 1955 metais netapo tarptautiniu standartu ISO 16? Ir kodėl visi italų, prancūzų ir kitos europietiškos muzikinės bendruomenės bandymai sugrįžti prie 432 Hz standarto, patyrė nesėkmę?

Praėjus daugeliui metų Kalifornijos universiteto (JAV) profesorius James Tobias, gavęs priėjimą prie Rokfelerių Fondo archyvų, dokumentiškai patvirtino karinių ir komercinių sluoksnių tyrimus, panaudojant akustinius virpesius tam, kad būtų sukeltas psichologinis poveikis priešininko atžvilgiu. James Tobias tvirtinimu, JAV Gynybos ministerija Antrojo Pasaulinio karo metu vykdė darbus, „įskaitant akustinių antenų, patalpinamų kariniuose lėktuvuose, sukonstravimą tam, kad būtų galimybė paveikti priešo karius iš oro“ ir daryti jiems psichoemocinį poveikį, kuris priveda prie „masinės isterijos“.[5]

Logiškas paaiškinimas, duodantis atsakymą į visus aukščiau iškeltus klausimus, yra tik vienas: milžiniškos finansinės korporacijos, siekiančios absoliučios valdžios visame pasaulyje ir visose gyvenimo srityse, įleido savo rankas ir į muzikos industriją. Atstovaujantis jų interesus Rokfelerio Fondas buvo suinteresuotas A440 standarto įvedimu „karo už sąmonę“ rėmuose, kuris veda prie muzikinės kultinės kontrolės.

Užbaigdami, pateiksime fragmentą iš žinomo medicinos daktaro bei natūralaus sveikatinimosi srities aktyvisto Leonardo G. Gorovico straipsnio „Kultinė muzikos kontrolė: Rokfelerio Fondas, kaip kovos su sąmone per standartizuoto muzikos derinimo su Lia dažniu = 440 Hz įvedimą, kurstytojas“ anotacijos:
„Muzikinės industrijos monopolizavimas svarbiausią vietą išskiria šiam primestam dažniui (A440), kuris „įvaro“ liaudį į dar didesnę agresiją, psichosocialinį nerimą ir sukelia emocinius sutrikimus, provokuojančius žmonėse fizines ligas bei finansinius įsipareigojimus , kurie yra naudingi viršininkams, agentūroms ir kompanijoms, esančioms monopolijoje“.[5]

Straipsnį parengė Jelena Iljina

Bus tęsinys...


Šaltiniai:

1. A440 (standartinis žingsnis). - URL: https://en.wikipedia.org/wiki/A440_(pitch_standard)

2. Simone Vitale. 432 Hz - naujas tono etalonas? - URL: https://sat-sound.com/432-hz-a-new-standard-pitch/

3. Piotr Gariajev. Septynių natų dėsnis // Muzika obraza. - URL: https://www.youtube.com/watch?v=Gjlgg53lKsk

4. Jhonatan Goldman. Gydantys garsai. - URL https://coollib.cc/b/544570-dzhonatan-goldmen-tselitelnyie-zvuki/readp?p=18

5. Leonard Gorovic. Kultinė muzikos kontrolė: kaip buvo įvestas standartizuotas derinimas su Lia = 440 Hz dažniu. - URL: https://nashsolyaris.blogspot.com/2014/04/440_13.html?m=1

6. Lingvistinės banginės genetikos institutas. Banginio genetinio kodavimo modelio išplėtimas. - URL: https://wavegenetics.org/researches/volnovoy-geneticheskiy-kod/11/

7. M.A. Kulakova, D.A. Polyncev Vibruojanti Visata / red. Europos gamtos mokslų akademikė, Rusijos gamtos mokslų akademijos bei Tarptautinės energetikos ir biosferos ekologijos akademijos narė korespondentė V.A. Orlova. - URL: https://studfile.net/preview/7018321/

8. Apie derinimo dažnį, kai A = 432 ir c = 128. - URL: https://sacred-geometry.es/?q=es/node/222

9. 432 Hz dažnio paslaptis - kaip zombinami žmonės, apeinant sąmonę. - URL: https://econet.ru/articles/107964-tayna-chastoty-432-gts-kak-zombiruyut-lyudey-v-obhod-soznaniya#.WNa72J7DB00.facebook