Kas tai yra teisinga muzika. 2-a dalis

Kas tai yra teisinga muzika? 2-a dalis

Įžanga į temą yra čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/muzika-pats-subtiliausias-poveikio-instrumentas.html

Straipsnio 1-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/kas-tai-yra-teisinga-muzika.html

Straipsnio 3-ią dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/kas-yra-teisinga-muzika.-3-ia-dalis.html

432 Hz ar 440 Hz - kuris dažnis yra geriau?

Kūrinija prasidėjo nuo vibracijos, garso. Visata sukurta pagal harmonijos dėsnius.

Kimatikos mokslo pradininkas šveicarų mokslininkas Hans Jenny (1904 - 1972), tyrinėjęs garso bangų akustinius efektus, įtikinamai įrodė, kad dažnis ir vibracija - tai tos kūrimo jėgos, kurios formuoja begalinę daugybę formų. Tyrinėdamas garso fiziką, jis atliko eksperimentus, veikdamas skysčius bei kietas medžiagas nepertraukiamomis dažninėmis vibracijomis. Pasirodo, kuo aukštesnis vibracijų dažnis, tuo sudėtingesnės formos, o kai kurios iš jų, esant tam tikriems dažniams, yra panašios į rytietiškas mandalas. Daktaras Jenny priėjo išvados: „Nekelia abejonių, kad neorganinės materijos ir gyvos gamtos pasaulyje veikia vieni ir tie patys harmoningo organizavimosi dėsniai“[4].

Muzika - tai matematika, išreikšta garsais. Muzikos ir matematikos ryšys buvo pastebėtas dar gilioje senovėje. Pitagoras manė, kad skaičių harmonija yra gimininga garsų harmonijai.

Muzikantas ir tyrinėtojas Brian T. Collins rašė: „Vienas iš seniausių garso panaudojimo būdų - ceremonijoms bei religiniams tikslams. Ar tai būtų hinduistinių mantrų dainavimas, ar žydiškos kantorinės giedojimo manieros atkartojimas, ar krikščioniškas himnas, ar musulmonų muedzino kvietimas, šventas garsas visur rado savo vietą visose pasaulio religijose... Muzikos tikslas Dievo šlovinimo apeigose - pakylėti tikinčiųjų vibracijų lygį iki dvasinio lygio, pasitelkiant seriją obertonų¹“[5]. Tai įmanoma padaryti, jeigu pagrindinis tonas atitinka natūralias Visatos vibracijas.

¹obertonas (iš vok. ober - „aukštas“ ir ton - „garsas“) - papildomas harmoninis garsas, įeinantis į bet kurio muzikinio garso sudėtį. Obertonų aukštumas yra aukščiau pagrindinio tono (iš to ir kilo pavadinimas).

Natos „lia“ suderinimas su 432 Hz matematiškai atitinka Fibonačio skaičių seką ir auksinį pjūvį, o taip pat daugybę kitų įspūdingų faktų, apie kuriuos bus pasakyta žemiau. Tuo metu muzikos suderinimas su 440 Hz nesiharmonizuoja nė vienu lygiu, kuris atitiktų kosminiam judėjimui, ritmui ar natūralioms gyvų organizmų vibracijoms. Tokia muzika konfliktuoja su energetiniais žmogaus centrais.

Fotografijose akivaizdžiai matome, kokios formos susiformuoja, kai vanduo yra veikiamas 432 Hz ir 440 Hz. Pirmoji - ryškesnė ir gražesnė, su aiškiai išreikštais 28 „lapeliais“.

Įdomu, kad archeologų surasti senovės graikų ir senovės egiptiečių muzikiniai instrumentai daugiausia būdavo suderinti su „lia“ dažniu 432 Hz. Pasak legendų, dainininkas ir muzikantas Orfėjus buvo įvaldęs muzikos paslaptis, jo lyra buvo suderinta tokiu būdu, kad pakylėtų klausytojų sąmonę.

Vienas iš muzikantų, kuriuo savo straipsnyje remiasi L.G. Gorovic, pasakė vaizdingai: „Galima kurti tokias garsines harmonikas²: 72 Hz (9 x 8 Hz), 144 Hz (18 x 8 Hz), 432 Hz (54 x 8 Hz), o po to papildomai sinchronizuoti muziką su binauraliniais³ 8 Hz, kad mes būtume žadinami mūsų pačių minčių orkestrui mūsų pačių protų soboruose. Tokios muzikinės harmonikos gali sukurti rezonansą ir paleisti žmoguje geometrinę laiko harmonikos progresiją, kuri laikoma atitikmeniu aminorūgščių kodonams dviguboje DNR spiralėje“[5].

²harmonika - minimali garso dedamoji dalis. Muzikinis garsas susideda iš pagrindinio tono (arba pirmos harmonikos) ir obertono. Obertonai skamba silpniau nei pagrindinis tonas, susilieja su juo ir ausimi nėra išskiriami. Kiekvieno iš jų buvimas ir jų jėga suteikia garso spalvą (tembrą). Pavyzdžiui, styga vibruoja ir skleidžia tam tikrą toną - pagrindinį. Stygoje atsiranda dar papildomos bangos, sukuriančios papildomus kitų dažnių tonus, kurie yra kartotiniai pagrindinio tono dažniui. Jie ir yra vadinami aukštesniais harmoniniais tonais arba obertonais.

³binauraliniai ritmai - tai garsinė iliuzija, kuri atsiranda, kai į abi ausis vienu metu patenka skirtingų dažnių signalai. Smegenys „prigalvoja“ ir „girdi“ naują garsą, kurio dažnis atitinka skirtumui tarp signalų, patenkančių į kiekvieną ausį, dažnių. 8 Hz dažnis, apie kurį kalba muzikantas, atitinka galvos smegenų alfa bangų dažnį (8-14 Hz), t.y. dažnį, būdingą smegenims, esant jų sustiprintam bioelektriniam aktyvumui ramaus būdravimo metu.

Su šiuo pasisakymu yra sąskambyje „banginio genetinio kodo“ koncepcija, kurią pasiūlė biologijos mokslų daktaras P.P. Gariajev (1942 - 2020). Pagal ją, DNR sekos vertintinos kaip skambantys ir matomi tekstai sudėtingo ritmo (tapataus muzikiniam) banginėje aranžuotėje [6].

Viename iš interviu Piotr Petrovič Gariajev aiškino: „Kiekvienas nukleotidas, t.y. kiekviena „raidelė“ genetiniame tekste, turi savo dažnių spektrą. DNR viso labo yra 4 „raidės“: adeninas, guaninas, citozinas, timinas. Jeigu tu jas pervedei į žmogaus kalbos dažnius - į kilohercinį diapazoną - ir groji DNR molekulę kaip natų įrašą, tai tu išgirsi muziką. Nes DNR sukurta pagal grožio dėsnius. Ir muzika sukurta pagal grožio dėsnius. O jeigu tu įvedei neteisingą nukleotidų seką dėl transgeninių manipuliacijų, tai atsiranda kakofonija, kuri žudo žmones“ [3].

Rusijos mokslininkų M.A. Kulakovos ir D.A. Polyncevo atlikti tyrimai, publikuoti pavadinimu „Vibruojanti Visata“ (2008), įrodė, kad „Daugiamatės banginės DNR savybės yra fraktalinės Visatos harmonijoje visame jos pasireiškimų įvairiapusiškume (elektromagnitiniame, šviesos-spalviniame, garsiniame, formas suteikiančiame)“ [7]. Mokslininkai pagrindė tam tikrų dažnių muzikos bei šviesos programų naudojimą žmogaus sveikatinimui.

Ape DNR ryšį su muzika tapo žinoma antroje XX a. pusėje. Muzikantas ir muzikos mokytojas iš Vokietijos Simone Vitale pateikia straipsnio fragmentą iš 1989 m. žurnalo „XXI amžiaus mokslas ir technologijos“: „Gyvųjų procesų tyrėjas praneša apie naujus atradimus biologinės sferos harmoninio „suderinimo“ srityje, kai DNR atlieka kamertono vaidmenį, suderinto lygiai 42 oktavomis aukščiau už vidutinį „do“ [2].

Straipsnyje pranešama apie tarptautinio Šilerio Instituto tyrimą optinės biofizikos srityje, kuris atskleidė, kad „gyvi audiniai skleidžia ir sugeria tam tikrų dažnių arba tam tikro ilgio bangų elektromagnetinę spinduliuotę. Pasirodo, svarbiausius iš šių dažnių galima sudėlioti tam tikra tvarka, kuri labai panaši į muzikinę gamą, bet yra 42 oktavomis aukščiau. <...> DNR sugėrimo spektras atitinka bangų ilgius nuo 263 iki 269 nanometrų (nanometras - tai viena milijardinė metro dalis). Centrinis šio diapazono dažnis (kuris atitinka 265 nm bangos ilgį) sudaro (1,1283 x 10)¹⁵ ciklų per sekundę. O tai yra lygiai 42 oktavomis aukščiau 256,54 ciklo per sekundę“ [2].

Priminsime, kad 256 Hz - tai pirmos natūralios eilės oktavos (C4) natos „do“ dažnis, kuri išeina, jeigu tos pačios oktavos nata „lia“ yra suderinta su 432 Hz (žr. lentelę Nr.1).

Šiek tiek atsitraukime nuo temos ir susimąstykime: jeigu DNR (genetinės informacijos nešėjo) vibracijos yra sąskambyje būtent su natūralia muzikine eile, kurios „do“ = 256 Hz, o „lia“ = 432 Hz, tai kas bus su žmogaus genais, jeigu juos nuolatos veiksime jiems svetimais dažniais? Mokslininkas P.P. Gariajev davė atsakymą: „...atsiranda kakofonija, kuri žudo žmones“. Taip išeina, kad šiuolaikinė muzika, kuri suderinta su A440 standartu naikina žmonijos genofondą!

Sugrįžkime prie mūsų tyrimo ir prisminkime Hermio Trismegisto išsireiškimą iš „Smaragdinės plokštės“: „Tai kas apačioje, tapatu tam kas viršuje; ir tai kas viršuje, tapatu tam kas apačioje, tam, kad įvyktų Vieningojo stebuklas“. Šis tapatumo principas sukuria analogiją tarp makrokosmoso ir mikrokosmoso. Paieškokime skaičiaus 432 tarp globalių kosminių procesų.

Mes aptiksime, kad skaičius 432 užkoduotas senųjų civilizacijų žiniose.

Hinduistinė kosmologija dalina laiko ciklus į keturias jugas. Pati ilgiausia Krita-juga sudaro 1 728 000 metų (432 000 x 4), po jos ateina Treta-juga, kurios trukmė 1 296 000 metų (432 000 x 3), po to Dvapara-juga, kurios trukmė 864 000 metų (432 000 x 2), ir užbaigia šį ciklą Kali-juga, kuri trunka 432 000 metų. Bendra visų jugų, kitaip tariant Maha-jugos, trukmė yra 4 320 000 metų. Visi tolimesni makro skaičiai, kurie atspindi globalių mūsų Visatos vystymosi ciklų trukmę: ar tai būtų Manvantara (308 4448 000 metų) ar viena Brahmos Diena (4 320 000 000 metų), yra skaičiaus 432 kartotinis.

Pateiksime dar kelis faktus.

Kai kurie astronominiai dydžiai yra skaičiaus 432 kartotiniai, o tyrinėjant skaičių 440, toks dalumas nėra pastebimas. Štai Saulės diametras yra 864 000 mylių (432 x 2000); Mėnulio diametras - apie 2160 mylių (432 x 5). Taip pat aptinkame, kad precesinis Žemės planetos ciklas, kuris lygus 25 920 metų (tai periodas, per kurį Žemės ašis atlieka vieną pilną 360 laipsnių ratą), yra skaičiaus 432 kartotinis (432 x 60 = 25 920).

Iš matematinių skaičiaus 432 savybių galime pažymėti, kad jis yra lygus 4 iš eilės einančių pirminių skaičių sumai: 103 + 107 + 109 + 113.

Fibonačio⁴ skaičiai vadinami harmonijos kalba gamtoje. Fibonačio seka susijusi su aukso pjūviu. Aukso pjūvis - tai santykis tarp dviejų elementų, kuris maždaug yra lygus 1,618, kai didesnės dalies santykis su trumpesne dalimi yra toks pat kaip viso ilgio santykis su didesniąja dalimi (žr. pav. žemiau). Bet kurio skaičiaus iš Fibonačio sekos padalinimo iš prieš tai einančio skaičiaus rezultatas visada artėja prie 1,618, o tai paaiškina aukso pjūvio harmoniją, kurio proporcijos yra natūralios akiai, todėl jos yra naudojamos mene, dizaine, architektūroje. Jeigu sudėliosime akordą pagal aukso pjūvio principą, tai jo dažniai pateks į natūralią eilę (skaičiai paveiksliuke parodo lanko radiusą).

4 Fibonačio skaičiai - tai skaičių seka, kurioje kiekvienas skaičius yra lygus dviejų prieš jį einančių skaičių sumai. Seka prasideda nuo dviejų vienetų: 1, 1. Po to: 2(1 + 1), 3(1 + 2), 5(2 + 3), 8(3 + 5), 13(5 + 8) ir t.t. Fibonačio skaičių seka atrodo taip: 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55...

Numerologijoje skaičius 432 laikomas angelo skaičiumi, kuris simbolizuoja balanso, stabilumo ir dvasinio augimo svarbą.

Tokiu būdu, mes galime padaryti išvadą, kad skaičius 432 atitinka Visatos harmonikoms ir natūraliu būdu dera su procesais, vykstančiais žmogaus organizme.

Bet sugrįžkime prie muzikos.

1988 metų balandžio mėn. Milane (Italijoje) Šilerio Institutas surengė konferenciją tema, kad būtina sugrąžinti standartinį garso dažnį nuo 440 Hz į 432 Hz. Įžymūs italų dainininkai Renata Tebaldi ir Piero Cappuccilli buvo pranešėjais, o juos palaikė tokie įžymūs vokalo meistrai: Monserat Kabalje, Anneliese Rothenberger, Placido Domingo, Luciano Pavarotti, Alfredo Kraus ir kiti [2].

Kalba ėjo apie tradicinę virtuoziško bel canto dainavimo techniką, kuri buvo tobulinama ir perduodama italų operos dainininkų iš kartos į kartą. Ji yra kruopštaus natūralaus balso ir jo dinamikos tyrimo rezultatas. Bel canto technikoje pastebimas specifinis tenorų ir sopranų balsų registrų pasislinkimas. Tai įvyksta natūraliai ties „fa-diezo“ nata, kai instrumentai suderinti su nata „lia“ = 432 Hz. Bet kai instrumentai suderinti su 440 Hz ar aukščiau, pasislinkimas įvyksta ties nata „fa“.

Didžių kompozitorių operos praeityje buvo parašytos žemesnėje tonacijoje. O pokyčiai balso registruose būdavo panaudojami tam, kad būtų pabrėžiama teksto prasmė. Atitinkamai, šie poslinkiai turi įvykti ties teisingomis natomis. Todėl svarbu yra išnaudoti etaloninį garso aukštumą, kuris labiausiai padeda išsaugoti natūralius balso registrus atliekant klasikinius kūrinius. Tokios buvo konferencijos išvados. Kaip jau buvo pasakyta aukščiau, šio pasaulio galingieji praignoravo iškilių operos dainininkų nuomonę.

Ką gi galima pasakyti apie 440 Hz dažnį? Pats iš savęs skaičius 440 - tiesiog skaičius, nei geras, nei blogas. Bet šis dažnis neturi jokių atitikmenų Visatos harmonikose. Apie tai jau buvo kalbėta aukščiau.

Apie tai, kaip būtent muzika, kurioje A440 ir A4 = 432 Hz, veikia žmogų, bus papasakota kitame skyriuje.

Straipsnį parengė Jelena Iljina

Bus tęsinys...

Šaltiniai:

1. A440 (standartinis žingsnis). - URL: https://en.wikipedia.org/wiki/A440_(pitch_standard)

2. Simone Vitale. 432 Hz - naujas tono etalonas? - URL: https://sat-sound.com/432-hz-a-new-standard-pitch/

3. Piotr Gariajev. Septynių natų dėsnis // Muzika obraza. - URL: https://www.youtube.com/watch?v=Gjlgg53lKsk

4. Jhonatan Goldman. Gydantys garsai. - URL https://coollib.cc/b/544570-dzhonatan-goldmen-tselitelnyie-zvuki/readp?p=18

5. Leonard Gorovic. Kultinė muzikos kontrolė: kaip buvo įvestas standartizuotas derinimas su Lia = 440 Hz dažniu. - URL: https://nashsolyaris.blogspot.com/2014/04/440_13.html?m=1

6. Lingvistinės banginės genetikos institutas. Banginio genetinio kodavimo modelio išplėtimas. - URL: https://wavegenetics.org/researches/volnovoy-geneticheskiy-kod/11/

7. M.A. Kulakova, D.A. Polyncev Vibruojanti Visata / red. Europos gamtos mokslų akademikė, Rusijos gamtos mokslų akademijos bei Tarptautinės energetikos ir biosferos ekologijos akademijos narė korespondentė V.A. Orlova. - URL: https://studfile.net/preview/7018321/

8. Apie derinimo dažnį, kai A = 432 ir c = 128. - URL: https://sacred-geometry.es/?q=es/node/222

9. 432 Hz dažnio paslaptis - kaip zombinami žmonės, apeinant sąmonę. - URL: https://econet.ru/articles/107964-tayna-chastoty-432-gts-kak-zombiruyut-lyudey-v-obhod-soznaniya#.WNa72J7DB00.facebook