Naujienos

Rasputinas - šventasis ar demonas? (4-a dalis)

110-osioms G.J. Rasputino nužudymo metinėms

Straipsnio 1-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/kiek-reikia-atgailauti.html

Straipsnio 2-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas.html

Straipsnio 3-ią dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas-tesinys.html

Tai kas gi toks iš tikrųjų buvo Grigorijus Rasputinas?

Tai kas gi toks iš tikrųjų buvo Grigorijus Rasputinas? Ištvirkėlis ir politinis intrigantas, daręs įtaką carui bei carienei, kokiu jį iki šiol įsivaizduoja visuomenė, ar šventas žmogus, maldininkas ir gydovas, pranašautojas ir naudos sau nesiekiantis žmogus, dosniai dalijantis pinigus tiems kam jų trūksta, Dievo pasiuntinys, kuriam rūpėjo Rusijos likimas.

Mąstančiam žmogui, nustojusiam kartoti stereotipus, atsakymas akivaizdus.

Tik dabar, po daugiau nei šimto metų, filosofės ir visuomenės veikėjos Tatjanos Nikolajevnos Mikušinos dėka, mums prasiveria tikroji Grigorijaus Jefimovičiaus Rasputino misijos 20-o amžiaus pradžioje reikšmė.  Ir ši misija buvo gerokai platesnė nei tiesiog gydymas ir dvasiniai pokalbiai su Caro šeima.

Tatjana Nikolajevna Mikušina teigia, kad „Rasputinas, kaip ir daugelis šventųjų iki jo, laikė Šviesos fokusą virš Rusijos“.

Rasputinas - šventasis ar demonas? (3-ia dalis)

110-osioms G.J. Rasputino nužudymo metinėms

Straipsnio 1-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/kiek-reikia-atgailauti.html

Straipsnio 2-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas.html

Straipsnio 4-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas-pabaiga.html

Suartėjimas su Caro šeima

1905 metais dėl caraičio Aleksejaus ligos įvyko G.J. Rasputino suartėjimas su Caro šeima. Sergant hemofilija kraujas nekreša, ir vaikas, netekdamas kraujo bei patirdamas dideles hematomas po oda, kenčia dėl skausmų, gali netgi numirti. Gydytojai negali padėti, ir Aleksandra Fiodorovna pasinaudoja kiekviena galimybe, kad palengvintų sūnaus kančias ir ji išgydytų. Taip rūmuose atsirado Grigorijus Jefimovičius, kurio maldomis ne vieną kartą buvo sustabdytas sosto paveldėtojo kraujavimas. Senolis Grigorijus caraičiui ir visai imperatoriškajai šeimai tampa Dievo pasiuntiniu, jiems padovanotu angelu sargu.

Kaip į Rasputiną žvelgė Caro šeimos nariai?

Valdovas Nikolajus II:

„4-ą valandą atvyko Grigorijus, kurį mes priėmėme mano naujame kabinete kartu su visais vaikais. Didelė paguoda buvo jį pamatyti ir išgirsti jį kalbant“ (iš dienoraščio užrašų).

Kai aš turiu rūpesčių, abejonių, nemalonumų, man pakanka penkias minutes pakalbėti su Grigorijumi, kad tuoj pat pasijusčiau tvirtesnis ir nurimęs. Jis visada moka pasakyti man tai, ką man reikia išgirsti. Ir jo žodžių poveikis trunka ištisas savaites. <...> ...jis geras, paprastas religingas Rusijos žmogus. Abejonių ir sielos nerimo minutėmis aš mėgstu su juo kalbėtis, ir po tokio pokalbio mano sieloje visada tampa lengva ir ramu“ (iš generolo V.N. Dediulino prisiminimų, tuo metų jis buvo rūmų komendantas).

Valdovė Aleksandra Fiodorovna:

„Iš tikrųjų, pranašas niekada nebūna pripažintas savo tėvynėje. O kiek mes turime priežasčių būti dėkingais, kiek jo (G.J. Rasputino) maldų buvo išgirsta... Jis gyvena dėl savo Valdovo ir Rusijos ir dėl mūsų iškenčia visus įžeidinėjimus bei pažeminimus.

Aš visiškai tikiu mūsų Draugo (taip carienė vadino G.J. Rasputiną) išmintimi, kurią jam pasiuntė Dievas, kad patartų tai kas reikalinga tau ir mūsų šaliai. Jis mato toli į priekį, ir todėl galima pasikliauti jo žodžiais“.

Didžioji Kunigaikštytė Anastasija, jauniausia Nikolajaus II dukra, būdama 8 metų:

„Mielas mano drauge! Kada mes tave pamatysime? Ania (Vyrubova) vakar man pasakė, kad tu greitai atvažiuosi. Kaip aš džiaugsiuosi. Man patinka, kai tu mums kalbi apie Dievą. Aš mėgstu klausyti apie Dievą. Man atrodo, kad Dievas yra toks geraširdis, toks geraširdis. Pasimelsk jam, kad jis padėtų mamai būti sveika.

Dažnai matau tave sapnuose. O tu matai mane sapnuose? Kada gi tu atvyksi? Kada gi tu mūsų vaikų kambaryje kalbėsi mums apie Dievą? Greičiau atvyk, aš stengiuosi būti gera, kaip tu man sakei. Jeigu visada būsi greta mūsų, tai aš visada būsiu gera.

Iki pasimatymo. Bučiuoju tave, o tu palaimink mane...“ (iš laiško G.J. Rasputinui).

Rasputinas - šventasis ar demonas? (2-a dalis)

110-osioms G.J. Rasputino nužudymo metinėms

Straipsnio 1-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/kiek-reikia-atgailauti.html

Straipsnio 3-ią dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas-tesinys.html

Straipsnio 4-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas-pabaiga.html

Caro šeimos žūtis prasidėjo dar gerokai iki jos narių nužudymo 1918 metų liepą. Ji prasidėjo nuo Grigorijaus Rasputino - imperatoriškosios šeimos draugo ir dvasinio globėjo - persekiojimo kampanijos bei vėlesnės jo žmogžudystės; jis buvo labiausiai apšmeižtas rusų šventasis.

„Patiriu sunkius šmeižtus. Siaubas, ką jie rašo, Dieve! Duok man kantrybės ir užčiaupk priešams burnas! Arba suteik dangiškąją pagalbą, tai yra paruošk amžinąjį Tavo palaimos džiaugsmą“, - sakė Grigorijus Jefimovičius Rasputinas.

Pamėginkime apmąstyti, koks iš tikrųjų buvo G.J. Rasputinas. Iš vienos pusės, prieš mus iškyla demonizuotas ištvirkusio, pusiau mistinio valdžios trokštančio žmogaus įvaizdis, iš kitos pusės - nesavanaudiško dovanotojo, gydytojo ir aiškiaregio paveikslas. Ar gali tai būti vienas ir tas pats žmogus? Norėdami atsakyti į šį klausimą, peržvelgsime faktus, žmonių, kurie artimai bendravo su Rasputinu, prisiminimus, o taip pat peržvelgsime jo knygas „Patyrusio keliautojo gyvenimas“ ir „Mano mintys bei apmąstymai“.

Ne kaip visi

Grigorijus gimė 1869 m. sausio 9(21) d. paprastoje valstiečių šeimoje Tobolsko gubernijos, Tiumenės apskrities, Pokrovskoje kaime. Sunkus žemdirbio darbas buvo jam pažįstamas nuo vaikystės: arė arimus, dirbo vežiku, gaudė žuvį. Kaip ir visi, sukūrė šeimą, kurioje gimė trys vaikai. Tik kad jis nebuvo kaip visi.

Neįprastos Grigorijaus savybės pasireiškė dar ankstyvame amžiuje.

Savo malda berniukas padėdavo palengvinti skausmus ir pagydyti žmones bei gyvulius. Esant greta jo, nebuvo įmanoma sumeluoti. Jam padedant kaimo gyventojai surasdavo pavogtus daiktus, arklius ir karves.

Praėjus metams, žinia apie Dievo žmogų, gydovą keliautoją Grigorijų buvo perduodama iš lūpų į lūpas, ir patraukė pas jį žmonės iš visur pagalbos prašyti. Daug buvo kūniškų ir sielos ligų išgydymų - visame Sibire senolis buvo garbinamas kaip teisus žmogus. Prie tuščio šaltinio neinama.

Grigorijus galėjo numatyti sunkius išbandymus ir žmogaus mirtį. Būdamas mažas, jis galvojo tokias žinias turi visi žmonės, bet vėliau suprato, kad tokių žinių turėjimas nėra visiškai saugus, ne visiems atverdavo tai ką matydavo, daugiau tylėdavo. Bet visiškai nutilti negalėjo, nes ši dovana, kaip jis pats sakydavo, ne jo, o Dievo.

Iš Pokrovskoje kaimo gyventojų prisiminimų, Grigorijus buvo geraširdis ir gailestingas: „...jis buvo geraširdis ir geras žmogus, bet kažkiek keistuolis, ne toks kaip visi; apie žmones blogai nekalbėdavo“.

„Kiek reikia atgailauti?“ (1-a dalis)

Skaitytojo laiškas ir redakcijos pamąstymai minint 110-ąsias G.J. Rasputino
ir 108-ąsias Caro šeimos nužudymo metines

Straipsnio 2-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas.html

Straipsnio 3-ią dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas-tesinys.html

Straipsnio 4-ą dalį galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/rasputinas-sventasis-ar-demonas-pabaiga.html

„Sveiki! Praėjusiais metais Rusijoje išėjo eilinis serialas, skirtas tragiškiems 20-o amžiaus pradžios įvykiams. Pradėjau žiūrėti, bet po ketvirtos serijos mečiau. Rodos ir režisierius yra žinomas, ir aktoriai įžymūs, stengiasi, talentingai vaidina savo vaidmenis; o pagrindinį herojų vaidina aktorius, pripažintas net paties Holivudo. Ir kostiumai, ir apipavidalinimas yra geri. Bet va tik nėra pagrindinio dalyko - tiesos! Valdovas Imperatorius Nikolajus II parodytas bevalis, nedrąsus, mažai ką sprendžiantis valdovas, o apie Valdovę Aleksandrą Fiodorovną paminėta, kad ji psichiškai nenormali. O Grigorijus Rasputinas seriale - valdžios trokštantis hipnotizuotojas, kuriantis politines intrigas ir siūlantis garbingam karininkui paimti kyšį. Štai dėl to ir negalėjau daugiau žiūrėti. Bet juk kažkas tikrai peržiūrės iki pabaigos, ir vėl pakils kliedesių banga apie silpną valdovą ir piktadarį Rasputiną.

Kam tai yra reikalinga? Kieno tai politinis užsakymas? Kam visuomenėje, kurioje pradeda busti Caro šeimos žygdarbio suvokimas ir dešimtys tūkstančių žmonių pagerbia jos narių atminimą kiekvienais metais eidami Kryžiaus žygyje nuo Ganinos duobės iki Jekaterinburgo, vėl mėginti prikelti šmeižikiškas idėjas šventųjų caro šeimos kankinių atžvilgiu?

Leidybos Namai „SiriuS“ išleido kelias knygas apie Caro šeimą (knygos Lietuvoje), daugybė labai įdomios medžiagos yra patalpinta tinklapyje https://за-царя.рф/, kuri nuolatos yra publikuojama socialinių tinklų grupėse. Pirmoji knyga Caro tema - „Atgaila išgelbės Rusiją. Apie Caro šeimą“ pasirodė dar 2013 metais. Ir kiekviena nauja knyga papildydavo mano biblioteką. Taip išeina, 13 metų „Sirius“ planingai ir nuosekliai pasakoja tiesą apie Valdovą ir visą Caro šeimą, mėgindamas perteikti mums vieną pagrindinę mintį: „Žmonės, sužinokite tiesą, suvokite visą tą siaubingą melą ir šmeižtą, atgailaukite dėl baisios piktadarybės - Caro šeimos nužudymo!“