Rasputinas - šventasis ar demonas?
110-osioms G.J. Rasputino nužudymo metinėms
Straipsnio pradžią galima perskaityti čia: https://www.ismintiesknygos.lt/naujienos/kiek-reikia-atgailauti.html
Caro šeimos žūtis prasidėjo dar gerokai iki jos narių nužudymo 1918 metų liepą. Ji prasidėjo nuo Grigorijaus Rasputino - imperatoriškosios šeimos draugo ir dvasinio globėjo - persekiojimo kampanijos
bei vėlesnės jo žmogžudystės; jis buvo labiausiai apšmeižtas rusų šventasis.
„Patiriu sunkius šmeižtus. Siaubas, ką jie rašo, Dieve! Duok man kantrybės ir užčiaupk priešams burnas! Arba suteik dangiškąją pagalbą, tai yra paruošk amžinąjį Tavo palaimos džiaugsmą“, - sakė Grigorijus Jefimovičius Rasputinas.
Pamėginkime apmąstyti, koks iš tikrųjų buvo G.J. Rasputinas. Iš vienos pusės, prieš mus iškyla demonizuotas ištvirkusio, pusiau mistinio valdžios trokštančio žmogaus įvaizdis, iš kitos pusės - nesavanaudiško dovanotojo, gydytojo ir aiškiaregio paveikslas. Ar gali tai būti vienas ir tas pats žmogus? Norėdami atsakyti į šį klausimą, peržvelgsime faktus, žmonių, kurie artimai bendravo su Rasputinu, prisiminimus, o taip pat peržvelgsime jo knygas „Patyrusio keliautojo gyvenimas“ ir „Mano mintys bei apmąstymai“.
Ne kaip visi
Grigorijus gimė 1869 m. sausio 9(21) d. paprastoje valstiečių šeimoje Tobolsko gubernijos, Tiumenės apskrities, Pokrovskoje kaime. Sunkus žemdirbio darbas buvo jam pažįstamas nuo vaikystės: arė arimus, dirbo vežiku, gaudė žuvį. Kaip ir visi, sukūrė šeimą, kurioje gimė trys vaikai. Tik kad jis nebuvo kaip visi.
Neįprastos Grigorijaus savybės pasireiškė dar ankstyvame amžiuje.
Savo malda berniukas padėdavo palengvinti skausmus ir pagydyti žmones bei gyvulius. Esant greta jo, nebuvo įmanoma sumeluoti. Jam padedant kaimo gyventojai surasdavo pavogtus daiktus, arklius ir karves.
Praėjus metams, žinia apie Dievo žmogų, gydovą keliautoją Grigorijų buvo perduodama iš lūpų į lūpas, ir patraukė pas jį žmonės iš visur pagalbos prašyti. Daug buvo kūniškų ir sielos ligų išgydymų - visame Sibire senolis buvo garbinamas kaip teisus žmogus. Prie tuščio šaltinio neinama.
Grigorijus galėjo numatyti sunkius išbandymus ir žmogaus mirtį. Būdamas mažas, jis galvojo tokias žinias turi visi žmonės, bet vėliau suprato, kad tokių žinių turėjimas nėra visiškai saugus, ne visiems atverdavo tai ką matydavo, daugiau tylėdavo. Bet visiškai nutilti negalėjo, nes ši dovana, kaip jis pats sakydavo, ne jo, o Dievo.
Iš Pokrovskoje kaimo gyventojų prisiminimų, Grigorijus buvo geraširdis ir gailestingas: „...jis buvo geraširdis ir geras žmogus, bet kažkiek keistuolis, ne toks kaip visi; apie žmones blogai nekalbėdavo“.

aktoriai įžymūs, stengiasi, talentingai vaidina savo vaidmenis; o pagrindinį herojų vaidina aktorius, pripažintas net paties Holivudo. Ir kostiumai, ir apipavidalinimas yra geri. Bet va tik nėra pagrindinio dalyko - tiesos! Valdovas Imperatorius Nikolajus II parodytas bevalis, nedrąsus, mažai ką sprendžiantis valdovas, o apie Valdovę Aleksandrą Fiodorovną paminėta, kad ji psichiškai nenormali. O Grigorijus Rasputinas seriale - valdžios trokštantis hipnotizuotojas, kuriantis politines intrigas ir siūlantis garbingam karininkui paimti kyšį. Štai dėl to ir negalėjau daugiau žiūrėti. Bet juk kažkas tikrai peržiūrės iki pabaigos, ir vėl pakils kliedesių banga apie silpną valdovą ir piktadarį Rasputiną.

















